selsėti

sélsėti, -i (-ta Jrb, -ia Rs, -ėja Jd), -ėjo intr. ilsėti. | refl. Grnk, Jd, Krž: Kad jau sélsėtis, tai sélsėtis – ką čia varinėji! Rs. Sélsėkitės, vaikai, paspėsit Jrb. Aš jau jo nevarau, tegu sel̃sties Erž. Senas esi, sélsėkiamos abudu, gyvoliukus žiūrėkiamos Stl. Vakar sélsėjaus da po visų darbų Žlp. ^ Kas šiandie selstas, tas ryto baddvasios LTR(Vdk).